vogonas

×vogõnas (brus. вaгaн) sm. (2) K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, Vkš, Krt; D.Pošk medinis indelis su dangteliu sviestui, varškei, grietinei dėti nešantis, abrinas: Į vogõną sviestą arba smetoną įdėk piemeniui ant vakarties J. O kuom tu pasisemsi šaltinio vandenėlį?.. – Vogõno viršūnėle JD1139. Mokėjo bliūdus, druskines, vogonus, vogonaičius, taures, ratelius, stabules ir skridulius tekinti M.Valanč. Įdėk pietums sviesto vogoniuką, be pavakarės nesugrįšu Pln. Įpila į puodelį ar vogonaitį drėgnų žemių, į tas žemes įbarsto grūdus S.Dauk. ║ apvali skardinė dėžutė batų tepalui, piliulėms ar kt. laikyti: Tuštį vogõną [nuo batų tepalo] jis dabar man grąžino Prk. | prk.: Į turmo viršuonę esančiąją pumpą arba vogoną (apie bokšto kupolą) BzF200 (TP1880,47).